Privalomai apvaisintinų moterų sąrašas

Aš matau tribūną, ąžuolinę, papuoštą Vyčiu. Ir pusamžį vyrą, kostiumuotą, tvarkingą, malonaus veido sakantį: — Gerbiami seimo nariai, įstatymas priimtas! Ačiū už jūsų balsus! Neabejotinai Lietuvos piliečių gerokai padaugės! Kaip gerai, džiaugiuosi. Įdomu, koks įstatymas, gaila nenugirdau… Gal pagaliau apsispręsta dėl dvigubos pilietybės suteikimo? Gal įvestos mokesčių lengvatos smulkiam šeimyniniam verslui? O gal geros naujienos sprendžiant darželių problemas? Finansinės paramos ar socialinės privilegijos auginantiems vaikus? Smalsu, todėl skaitau internete: 18 – 30 metų moterys ir merginos kviečiamos prisistatyti sveikatos patikrai. Iš sveikų ir tinkamų valstybės tarnystei loterijos keliu, kad nebūtų jokios korupcijos ir įstatymo apėjimų, bus išrinktos 3000 merginų, kurios bus apvaisintos, po 9 mėnesių pagimdys naujus Lietuvos piliečius. Per tarnystės laiką jos bus maitinamos ir gyvens specialiuose bendrabučiuose, kuriuose darys mankšteles, maitinsis, mokysis gimdymo vandenyje ir sausumoje. Kyla masinis sujudimas, naujasis įstatymas supriešina žmones. Pirmosios, žinoma, ima reikštis merginos, kurios jau pašauktos į sveikatos patikrą. Prasideda protestai. Kodėl moterys šaukiamos atlikti pareigą tėvynei turi aukotis ir leisti naudoti savo kūną? Taip, suprantama, kad Lietuvai reikia naujų piliečių, tačiau nejaugi susidūrę su bet kokia grėsme imsime elgtis kaip h o m o s o v i e t i k u s, imsime prievartauti savo piliečius vardan tėvynės? Ar tai nėra manipuliacija tėvynės meilės sąvoka? “Nenori – priversim“ metodas netinkamas demokratinei šaliai, tai diktatoriškas būdas. Įsivaizduokite, jei kiltų karo grėsme, nejaugi imtume į kariuomenę šauktinius prievarta? Į gerbiamo kultūros veikėjo pasisakymą atsako žinoma dainininkė: Ar negalime skirti 9 mėnesių meilei su tėvyne? Juk gimdyti moteriai taip natūralu, aš, jei dar galėčiau ir nebūčiau pragėrusi savo kiaušidžių, gimdyčiau dėl tėvynės su malonumu. O palyginimas su vyrais šauktiniais tikrai netinkamas. Juk karo metu šauktiniai gali žūti! Kaip galima imti ir prievarta versti jauną žmogų aukoti gyvybę, aukoti savo kūną, mūsų sveiko proto valstybė niekada nesugalvotų šauktinių kariuomenės, ypač loterijos principu, juk tai akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas! Kitas reikalas, jei visi eitų į kariuomenę, ir vyrai, ir moterys, nesvarbu kokio amžiaus žmonės turėtų išmokti gintis, bet jei jau visi, tai visi. Tačiau nelyginkite! Objektyvus apvaisinimas ir 9 mėnesių kūno auka tėvynei tai tik juokas, tą padaryti visos galime! Na, visos tos, kurios bus pašauktos, ne aš, žinoma. Jaunų menininkų pora sukuria meninį projektą — fotografuoja merginas, kurios pašauktos dirbtiniam apvaisinimui. Merginos fotografuojamos aprengtos naujutėlėmis uniformomis — rausvais naktiniais marškiniais su išsiuvinėtu raiteliu, vietoj kalavijo iškėlusiu milžinišką pipetę, jos verkia ir pasakoja, kad jaučiasi, švelniai tariant, kiek sutrikusios dėl savo  laimėjimo loterijoje. 18 metų, Rasa, vienuolė. “Įstojau į vienuolyną nes norėjau išsaugoti nekaltybę. Nesu turėjau seksualinių santykių ir neplanavau jų turėti. Dar nespėjau pasitarti su motinėle ir nežinau, ar tas dirbtinis apvaisinimas skaitosi kaip seksas, ar ne? “ Interneto komentatoriai vienuolės norų nepraleidžia pro akis:  Tai kalė, dar ji čia vienuole nori būti! Visas vienuoles reikia tikromis bobomis paversti ir prievartauti! Apvaisinimas turėtų būti ne dirbtinis, o tikrinis, tikro lietuvio darbas! Vienuoles apvaisinusiems nemokamai alaus! Jūrate, 25 metų savanorė karė: “Savo gyvenimą skyriau Lietuvos kariuomenei, daug treniravausi, studijavau karo akademijoje, esu karininkė. Dabar būsiu apvaisinta ir turėsiu nutraukti treniruotes. Suprantu, kad Lietuvai labai reikia naujų piliečių, tačiau manau, kad galėdama tęsti savo darbą kariuomenėje, būčiau vertingesnė.“ Interneto komentatoriai šėlsta: Ar jai spręsti, kaip būti naudingai? Kaip negėda manyti! Galvojimas yra didžiausia moterų ir net vyrų, visokių silpnavalių problema. Tratinkint kariūnę! Valstybinė televizija pasikviečia jaunuosius menininkus aptarti projektą, kur vieningai nutariama, kad toks projektas lygus tėvynės išdavystei. Menininkai išvedami. O apvaisinimo ministerijos pareigūnas kompetetingai paaiškina, kodėl masinė loterija apvaisinimo tikslais visai nepažeidžia žmogaus teisių: — Gerbiamieji! Juk nesvarbu ką iš tiesų galvojame, svarbu, ką sakome. Svarbu, kad būtų teisėta, o ne teisinga. Juk įstatymuose nėra parašyta, kad negalima prievarta apvaisinti moterų, jei valstybei to reikia. O juk reikia! Kad būtų linksmiau, surengiama  vieša šventė. Ar moteriai nėra normalu pagimdyti kūdikį? Ar tai nėra laimė ir pareiga? Tuo labiau, kad auginti nereikės, pagimdai ir atiduodi valstybei, — pasisako  patriotė žvaigždė ir užtraukia dainą: — Kas šiąnakt miegos su gražiausia mergina? Dirbtinis apvaisintojas, nana na nana!pau0078

Trumpuliai. Tikrai žinote, juk jie dabar šūkauja po visą internetą…

RŪŠISIZMAI*

* Pseudo charakterių tipologijos forma parašyti straipsniai yra socialinė kritika.  Žanras tarp populiariosios psichologijos, astrologijos, nuomonių žurnalistikos ir karikatūros. Aišku, kad aš esu prieš žmonių skirstymą ir etikečių kabinimą, bet kartais tiesiog neįmanoma neaprašyti kokios nors rūšies. Jei Darvinas neatsilaikė tokiam norui, tai ir man galima.

Kiekvienas pažįsta trumpulį. Bent jau yra matęs — dažnai trumpuliai atsiduria viešumoje, tampa žurnalistais, rašytojais arba šiaip trinasi šalia garsenybių. Tiesa, pirmo lygio žvaigždėmis jiems tapti sunku, nes trumpuliai kaip taisyklė nedailūs, jiems, kaip mažiems vaikams, trūksta valios, todėl jie nesportiški, minkšti ir silpni. Nors kalbu apie suaugusiųjų rūšį, tačiau  trumpuliais tampama jau  paauglystėje. Fiziškai menkiau išsivystęs individas, su besiformuojančiu narcizistiniu charakteriu mėgina dominuoti paauglių visuomenėje naudodamas  žodžiavimosi ir juokavimo strategiją. Gabesniems trumpuliams pavyksta pasiekti tam tikro žinomumo, kartais dėl ištobulinto žodžiavimosi, kartais  prisitrynus prie žvaigždžių kompanijos, kurioje jie atlieka juokautojo ar/ir  protinguolio vaidmenį.

Trumpulių rūšiai pavadinimą pasiskolinau iš knygelės vaikams apie Nežiniuką ir jo draugus. Ir knygelės, ir mūsų pasaulio trumpuliai elgiasi kaip vaikai — juokingai pyksta trypdami kojelėmis, giriasi, mano, kad yra patys svarbiausi ir reikalauja, kad kiti tai pripažintų. Kadangi jie gyvena ne vaikų darželyje, o normaliame pasaulyje, kur nėra auklėtojos, jiems tenka turėti darbus ir pareigas. Infantilus elgesys turi pasekmes – trumpuliai įsivelia į konfliktus, bėdas su teisėsauga, provokuoja, elgiasi destruktyviai, nors kaip taisyklė save laiko konservatoriais. Ir knygelėje, ir gyvenime juos stebėti juokinga, kartais miela,  dažnai pikta. Pikta todėl, kad turėdami sugebėjimą kalbėti ir būti išgirsti jie veikia kaip savo ir kitų bundančios sąžinės tildytojai. Jei tik kyla kokia nors pilietinė iniciatyva, tuoj atsiras koks nors trumpulis, kuris ją išjuoks, suniekins, prilygins kokiam akivaizdžiam idiotizmui. Norite žinoti, kodėl Lietuva nesikiša į savo piliečių problemas Norvegijoje? Esate debilas acto garintojas. Norite žinoti ką valgote? Esate debilas acto garintojas. Norite aiškumo teisinėje sistemoje? Esate debilas acto garintojas. Turite nuomonę, kuri skiriasi nuo “mainstream’inės“? Esate debilas acto garintojas. Deja, kaip visada atsiranda masė, kuri su malonumu pritars, kad tik nereikėtų naudotis savo galva ir — svarbiausia — prisiimti nors mažiausios atsakomybės už tai, kas vyksta aplink.

Trumpulių tikslas aplinkiniams įrodyti, kad jie yra protingesni už kitus. Protas, intelektas trumpulių silpnoji vieta, jei pamėginsite juo abejoti ar, dar blogiau, sukompromituoti, trumpulis įsius. O įsiutęs jis gali tapti itin bjaurus. Taip yra todėl, kad stresas pasirodyti nekompetetingu (neprotingu) sukelia pasichologinį regresą, trumpulis grįžta į tą sunkų momentą paauglystėje, kuomet reikėjo kautis dėl išgyvenimo tarp žiaurių paauglių, todėl dar neseniai intelektualiai ir sofistikuotai žongliravęs žodžiais,  trumpulis gali imti mėtytis fekalijų sinonimais.

Įdomu tai, kad trumpulis dažniausiai ir nėra aukšto intelekto, tačiau siekdamas pranašumo jį imituoja iki tobulybės ištreniruodamas atmintį ir kalbėjimo įgūdžius.

Trumpulis tikrai moka prajuokinti ir kartais net pakankamai originaliai pasakoja apie konkrečias, buitines situacijas, tačiau globalesni pastebėjimai, apibendrinimai yra jo silpnoji vieta. Čia ir galima pastebėti, kad jam trūksta intelekto ir psichologinio subrendimo suvokti, apibendrinti, o labiausiai įvertinti tai, kas vyksta pasaulyje. Trumpulių moralė yra visiškai nebrandi, kaip vaikų. Gera ir teisinga, pasak trumpulių, yra tai kas patinka jiems. Dažniausiai tai yra paprasti, dirginantys ir malonius pojūčius sukeliantys dalykai. Trumpuliams gėris yra skaniai ir daug pavalgyti, kūniški malonumai, atminties žaidimai kažkodėl vadinami “proto mūšiais“, kai kurie kultūriniai renginiai, tarkim koncertai ar filmai,  bet tik tokie, kurie neturi savyje moralinės dilemos, neverčia mąstyti, neišstumia iš komforto zonos. Savo komforto zoną trumpulis gina visu pajėgumu, pasitelkia visą savo gebėjimą manipuliuoti žodžiais, kad įrodytų, jog yra teisus. Literatūros kūrinys ar filmas, kuriame nagrinėjamos moralinės dilemos, kuriame herojus aukojasi ar bent jau šiaip stengiasi, trumpuliui nepatiks. Nebent jis koks superherojus turintis galių (trumpuliai tokie vaikiški:)).

Svarbu žinoti, kad trumpulis tiki, jog nuomonės sritis yra ne tik filmai ar meno kūriniai, bet ir realūs faktai. Jis nesugeba atskirti, kas yra tikra, o kas išgalvota, todėl bet kokį pasaulio reiškinį supranta kaip lingvistinį konstruktą, kurį panaikinti ar priversti gyvuoti gali kitu lingvistiniu konstruktu. Todėl trumpulis, kaip ikimokyklinukas maišo savo fantazijas su realybe. Pavyzdžiui, trumpulis gali supykti ant mokslininkų, kad jie įrodinėja, jog klimato atšilimas yra tikras realus dalykas. Logika, argumentais, faktais trumpuliui nieko neįrodysi, jis girdi tik tai, ką nori. Bet kokį faktą, kuris jam nepatinka, trumpulis išradingai apžais žodžiais, suniekins, išjuoks. Viena iš pamėgtų faktų ignoravimo strategijų — tikro fakto nuvertinimas pastatant jį šalia kažko, kas akivaizdžiai idiotiška. Klimato atšilimą jis gali pavadinti miesto legenda, sąmokslo teorija ir prilyginti tokiam absurdui, kaip acto garinimas. Kartais, tam kad išvengtų diskomforto, faktą jam užtenka pavadinti šūdu. Tuomet trumpulis džiaugsis ir tikės, kad tikrai klimato atšilimas neegzistuoja!

Trumpuliai, kaip jau sakiau, neturi valios, todėl bet koks fizinis diskomfortas jiems tiesiog nepakeliamas. Chuliganai jie tik netikroje, dažniausiai internetinėje erdvėje, realybėje jie malonūs žmonės, kurie su respektabilia draugija patys pirmieji kibtų į pienės kotą, jei tik tas būtų gražiai patiektas kur nors Burbulio vyninėje.

WISHTinter
Rimo Valeikio piešinys