Kodėl graikai nesutinka išgyventi už grašius, o mes tuo didžiuojamės arba lietuvių veislė

Pilną šaldiklį prikimšau braškių, nors nenuėjau į sportą, nebaigiau skaityti knygos ir numigau tik keturias valandas, jaučiausi be galo išdidi. Štai, kokia aš darbšti, kiek sutaupysiu!
Per tas braškes vos nepavėlavau į pokalbį dėl darbo. Po gana daug dėmesio susilaukusio mano blogo įrašo “Dirbtinai apvaisintinų moterų sąrašas“ man parašė kažkoks Nikolajus Ž. iš VŠĮ “Spiečius“ ir pakvietė aptarti laisvai samdomo darbuotojo kontrakto PR srityje. Pasiūlymas skambėjo įtartinai, tačiau į pokalbį nusprendžiau nueiti.
Susitikome prabangiame restorane. Nikolajus vilkėjo brangų kostiumą, o švarko atlape žėrėjo ženkliukas su Gedimino stulpais.
Toliau tiesiog šifruoju pokalbį, kurį slapta įrašiau į diktofoną:
NIKOLAJUS: Jei norite, miela Bloga Vegane, viską galite aprašyti savo bloge. Jumis visvien nepatikės, tiesiog daug žmonių pasijus įžeisti. Juk kalbėsite tai, ko jie nenori išgirsti, kritikuosite tai, ką jie įčiulpė kaip tiesą su motinos pienu. O jei darysite taip, kaip aš sakau, patiksite žmonėms, tapsite populiari.

Viskas prasidėjo dar cariniais laikais, nors kai kas teigia, kad metodiką sukūrė Pavlovas, pirmiausia eksperimentavęs su šunimis, o vėliau ir su žmonėmis…Negaištant daug laiko istorinių faktų analizei, paaiškinsiu paprastai.  Metodika buvo keičiama, tobulinama, tačiau vieta ir žmonės su kuriais buvo eksperimentuojama ir tikslas nepasikeitė. Buvo padaryta nemažai klaidų, pavyzdžiui, perlenkta pratinant žmones prie alkoholio. Anksčiau naudojome daug smurto. Subjektai, kurių elgesys neatitiko norimų standartų buvo tremiami, baudžiami, kariami, sukilimai  malšinami išliejant galybę kraujo. Šiandien budelių reikia mažiau, dirbame demokratiškai, mėginame tiesiog pasikalbėti apie vertybes ir sumokėti už paramą joms, tokiu būdu nevisai tinkamo elgesio  kalbančius subjektus stengiamės draugiškai perkalbėti ir patraukti į savo pusę.
AŠ: Apie kokį eksperimentą jūs kalbate?
NIKOLAJUS: Kaip išvedėm tobulus baudžiauninkus.
Na, vergus.
Jus.
(Jis šypsosi)

Nikolajus: Teorija paprasta, bet geniali: vienas dalykas yra auklėjimas. Palaužti žmogų lengva. Tėvai su išmoktu bejėgiškumu to paties moko ir vaiką. Vergų vaikai visada būna gerais vergais, jei tik nepamato kito pasaulio, nesužino, kad gali būti kitaip, tuomet jie ima maištauti. Šiandien uždaryti sienas, uždrausti raštą ar vežti į Sibirą nebeįmanoma, todėl tenka suvaldyti informacinį lauką. Štai čia mums ir reikia darbuotojų.
Visada mums padėjo Bažnyčia. Ji  dirbo tam, kad vergas klausytų šeimininko, kad tikėtų, jog geresnis gyvenimas bus po mirties. Tradicijos, prisirišimas prie vietos, visą tai turėjo būti perduodama iš kartos į kartą. Tradicinė šeima — štai perdavimo linija. Tačiau to dar negana. Pažiūrėkit. Jūsų vienas  šuo — Džeko Raselo terjeras, ar ne?
AŠ: Na, taip.
NIKOLAJUS: O kuo jo elgesys skiriasi nuo to kito, kuris beveislis, be dokumentų, iš prieglaudos?
AŠ: Na, džekas elgiasi taip, kaip priklauso džekams, kaip aprašyta…Jis prognozuojamas, klusnus, aktyvus, turi smarkiai išreikštą sekimo instinktą, žmogui niekada nerodys agresijos, nors konkurencingas ir agresyvus su kitais šunų patinais, o mišrūnas daug sunkiau prognozuojamas…

NIKOLAJUS: Va! Šito ir norėjau, mišrūnas daug sunkiau prognozuojamas. Todėl ir siekiame, kad veislė nebūtų sugadinta, ar ne? Džeko Raselo terjeras niekada netaps vilku, o lietuvis — graiku.
Pažiūrėkit, išmeta jūsų kolegą iš darbo, ką darote? Ogi tylite ir džiaugiatės, kad jūs dar gaunate savo davinį. Jokių profsajungų, jokio palaikymo. Priimtas įstatymas — lietuvis jo nekvestionuos, nes įstatymus priima ponas, o ne vergas. Paklusti. Štai didžiausia jūsų dorybė!

Klusnus, darbštus, be galo kantrus ir ištvermingas lietuvis toks, koks išvestas, toks ir PRIVALO likti.

Rodos, man jau gana. Antrą kartą šią savaitę privalau atsisakyti darbo. Pirmą kartą todėl, kad užsakovai norėjo, jog fotografuočiau kailį, o dabar reikalauja išduoti valstybę. Čia tik man taip sekasi?

Aš atsistojau, Nikolajus tik šyptelėjo, mostelėjo ranka ir pripildė  taures šampano.

NIKOLAJUS: Palaukite, tiesiog leiskite man pabaigti. Tiesiog mane išklausykite.
Nesupraskite manęs neteisingai! Tik negalvokite, kad dirbdama projekte “Spiečius“ turėsite elgtis prieš LR įstatymus. Mes veikiame tėvynės labui! — kalbėjo jis baksnodamas pirštu  auksinius Gedimino stulpus švarko atlape.

Tai mūsų pavykusio daugybę metų trukusio eksperimento vykęs vaisius — lietuviai, tobulų baudžiauninkų veislė, kuri, deja, per klaidą pasimetė nuo savo tikrojo šeimininko. Projekto “Spiečius“ tikslas išlaikyti lietuvius tokius, kokie jie yra — darbščius, klusnius, nelinkusius priešintis valdantiesiems, negalvojančius, kad gali ką nors pakeisti, susiskaldžiusius,  mėgstančius rietis tarpusavyje, sugebančius išgyventi pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.

Mes tikime, kad jei lietuviai savo mentalitetu liks Rusijos provincija, tai šis juokingas buvimas  Europos Sąjungoje bus tiesiog laikinas spiečiaus nuklydimas.

Kaip jau minėjau, veikiame tik pagal LR įstatymus. Nieko nelegalaus. Tereikia stiprinti ir palaikyti tai, kas  jums genetiškai brangu, ką jūs išmokyti perduoti savo vaikams ir silpninti svetimą elgesį bei idėjas.
(Jis pritariamai linkteli) Ne išminties, ne kūrybiškumo savo vaikus mokote, o paklusti, daryti tai, kas nuobodu, nemalonu…Juk nesitikėsite, kad toks paklusnus vaikas užaugęs sukels perversmą ar taps išradėju, net nuostabu stebėti, kaip patys tėvai, nieko neverčiami, vergais auklėja savo vaikus…

Taigi, mes siūlome atlygį už palaikymą vertybių, kurias turite savo kraujyje,  jūs rašykite, taip kaip norite, tačiau gerbkite tas vertybes, tikrąsias, kurios mums, MUMS VISIEMS priimtinos.
Nekritikuokit, o skatinkit gerbti lietuviškas tradicijas, mylėt tėvynę ir veržtis diržus.
Mes už tradicinę šeimą  — nenorime, kad Lietuvių genofondą praskiestų netikęs kraujas.
Šiandien mums visiems nuoširdžiai nepatinka graikai! Labai gerai. Nepriimtinas jų tingumas, reikalavimas kažin kokio tariamo komforto.
Didžiuojamės savo sugebėjimu išgyventi už skatikus (Jis nejučia perbraukia pirštu šampano butelio etiketę, jis kainuoja daugiau nei  per mėnesį gauna pensininkas)
Nenorime santuokų su užsieniečiais, ypač su graikais arba ispanais, jie tingūs, maištingi, nori visur kištis, kuria profsajungas…netikę ūkio subjektai. Blogi vergai.
Skatinkime neemigruoti, imti paskolas, gyventi skolon, tuomet nebus laiko mintims apie savirealizaciją ir prasmę. Didžiausia prasmė — pasiimti skolon naują šaldiklį, kuriame prisišaldysit vasaros gėrybių žiemai.
Aklas religingumas, agresyvus nacionalinės kalbos ir simbolių garbinimas — puoselėkim romantišką manymą, kad esate geresni už kitus, taip lengviau liksite svetimi naujam šeimininkui, nesusimaišę, nesugadintos veislės. Pasisakykite prieš dvigubą pilietybę — mišraus kraujo, maištingų minčių, laisvų žmonių mums čia nereikia.
Skatinkite vaikus auklėti taip, kaip ir prieš šimtą metų. Tradiciškai užvažiuojant per kuprą, mokant paklusnumo, darbštumo ir negalvoti, kam viso to reikia. Tegu trokšta ne laimės ir savirealizacijos, o milijono ir Ferrari — dar juodžiau dirbs.
Mes pasižymim tuo, kad nelabai mėgstam homoseksualų, neapykanta jiems tesujungia mūsų tautas, jei mąstysime vienodai, kartu ir būsime, juk ne sienos skiria tautas, o mentalitetas, todėl būtų tinkama, jei  savo bloge suabejotumėt vienos lyties santuokos reikalingumu.
Jokiu būdu nereikia plėsti žmogaus teisių sampratos, apskritai geriau toks dalykas kaip kaip žmogaus teisės tradiciniam lietuviui asocijuojasi su kažkokiu nesuprantamu iškrypimu sklindančiu iš Europos sąjungos. Jei tai tamstai labai nepriimtina, tiesiog ignoruokite šią temą, ir dėl Dievo meilės, tiesiog nusiimkite tą idiotišką gėjų vėliavą nuo savo profilio nuotraukos facebooke
Būtų puiku, jei parodytumėt kaip gerbiate savo istoriją ir romantizuojate kančią, lietuvio sugebėjimą tyliai kentėti. Gal net kokį veganišką pilną kančios eilėraštį sumestumėte, kančia — gerai.
Manome, kad veganizmas nėra taip jau blogai, bet tik per sveikatos prizmę. Daugiau receptų — gerai. Veganai energingesni, ilgiau gyvena. Mes nerimaujame, kad dėl besaikio nesveiko maisto vartojimo lietuviai pasiligojo ir ištuko, ypač neramu stebint vaikus, jie privalo turėti sveikatos taip pat sunkiai dirbti ir stengtis, kaip jų tėvai. Alkoholis — gerai, bet ne per daug.
Tik gyvūnų teisių ir etinio veganizmo problematika netinkama, nes ji primena žmogaus teises, o nuo žmogaus teisių tuoj prieisime ir prie noro didinti pensijas, ilgiau atostogauti, kurti profesines sąjungas, viso to negalime leisti.
Pykčiu, apmaudu ir baime pritvinkusios patyčios — už tai mes sumokėsime premiją, tai gera vergų pramoga, besiriedami tarpusavyje jūs niekada nebūsite vieningi.

Dabar nieko nesakykite, tiesiog pagalvokite, kiek mažai aš prašau ir kaip nesunku būtų tai įgyvendinti.
Aš dar su jumis susisieksiu.
Jis atsistojo, vikriai kažką įspraudė man į delną, apsisuko ir skubiai išėjo pro duris.

Mano ranka vėl pradviso vyrišku odekolonu, o ją degino auksiniai Gedimino stulpai. Vienoje pusėje inkrustuoti deimantai, kitoje išgraviruota:

“Spiečiaus laukia tėtukas“

VK8Z1217

Trumpuliai. Tikrai žinote, juk jie dabar šūkauja po visą internetą…

RŪŠISIZMAI*

* Pseudo charakterių tipologijos forma parašyti straipsniai yra socialinė kritika.  Žanras tarp populiariosios psichologijos, astrologijos, nuomonių žurnalistikos ir karikatūros. Aišku, kad aš esu prieš žmonių skirstymą ir etikečių kabinimą, bet kartais tiesiog neįmanoma neaprašyti kokios nors rūšies. Jei Darvinas neatsilaikė tokiam norui, tai ir man galima.

Kiekvienas pažįsta trumpulį. Bent jau yra matęs — dažnai trumpuliai atsiduria viešumoje, tampa žurnalistais, rašytojais arba šiaip trinasi šalia garsenybių. Tiesa, pirmo lygio žvaigždėmis jiems tapti sunku, nes trumpuliai kaip taisyklė nedailūs, jiems, kaip mažiems vaikams, trūksta valios, todėl jie nesportiški, minkšti ir silpni. Nors kalbu apie suaugusiųjų rūšį, tačiau  trumpuliais tampama jau  paauglystėje. Fiziškai menkiau išsivystęs individas, su besiformuojančiu narcizistiniu charakteriu mėgina dominuoti paauglių visuomenėje naudodamas  žodžiavimosi ir juokavimo strategiją. Gabesniems trumpuliams pavyksta pasiekti tam tikro žinomumo, kartais dėl ištobulinto žodžiavimosi, kartais  prisitrynus prie žvaigždžių kompanijos, kurioje jie atlieka juokautojo ar/ir  protinguolio vaidmenį.

Trumpulių rūšiai pavadinimą pasiskolinau iš knygelės vaikams apie Nežiniuką ir jo draugus. Ir knygelės, ir mūsų pasaulio trumpuliai elgiasi kaip vaikai — juokingai pyksta trypdami kojelėmis, giriasi, mano, kad yra patys svarbiausi ir reikalauja, kad kiti tai pripažintų. Kadangi jie gyvena ne vaikų darželyje, o normaliame pasaulyje, kur nėra auklėtojos, jiems tenka turėti darbus ir pareigas. Infantilus elgesys turi pasekmes – trumpuliai įsivelia į konfliktus, bėdas su teisėsauga, provokuoja, elgiasi destruktyviai, nors kaip taisyklė save laiko konservatoriais. Ir knygelėje, ir gyvenime juos stebėti juokinga, kartais miela,  dažnai pikta. Pikta todėl, kad turėdami sugebėjimą kalbėti ir būti išgirsti jie veikia kaip savo ir kitų bundančios sąžinės tildytojai. Jei tik kyla kokia nors pilietinė iniciatyva, tuoj atsiras koks nors trumpulis, kuris ją išjuoks, suniekins, prilygins kokiam akivaizdžiam idiotizmui. Norite žinoti, kodėl Lietuva nesikiša į savo piliečių problemas Norvegijoje? Esate debilas acto garintojas. Norite žinoti ką valgote? Esate debilas acto garintojas. Norite aiškumo teisinėje sistemoje? Esate debilas acto garintojas. Turite nuomonę, kuri skiriasi nuo “mainstream’inės“? Esate debilas acto garintojas. Deja, kaip visada atsiranda masė, kuri su malonumu pritars, kad tik nereikėtų naudotis savo galva ir — svarbiausia — prisiimti nors mažiausios atsakomybės už tai, kas vyksta aplink.

Trumpulių tikslas aplinkiniams įrodyti, kad jie yra protingesni už kitus. Protas, intelektas trumpulių silpnoji vieta, jei pamėginsite juo abejoti ar, dar blogiau, sukompromituoti, trumpulis įsius. O įsiutęs jis gali tapti itin bjaurus. Taip yra todėl, kad stresas pasirodyti nekompetetingu (neprotingu) sukelia pasichologinį regresą, trumpulis grįžta į tą sunkų momentą paauglystėje, kuomet reikėjo kautis dėl išgyvenimo tarp žiaurių paauglių, todėl dar neseniai intelektualiai ir sofistikuotai žongliravęs žodžiais,  trumpulis gali imti mėtytis fekalijų sinonimais.

Įdomu tai, kad trumpulis dažniausiai ir nėra aukšto intelekto, tačiau siekdamas pranašumo jį imituoja iki tobulybės ištreniruodamas atmintį ir kalbėjimo įgūdžius.

Trumpulis tikrai moka prajuokinti ir kartais net pakankamai originaliai pasakoja apie konkrečias, buitines situacijas, tačiau globalesni pastebėjimai, apibendrinimai yra jo silpnoji vieta. Čia ir galima pastebėti, kad jam trūksta intelekto ir psichologinio subrendimo suvokti, apibendrinti, o labiausiai įvertinti tai, kas vyksta pasaulyje. Trumpulių moralė yra visiškai nebrandi, kaip vaikų. Gera ir teisinga, pasak trumpulių, yra tai kas patinka jiems. Dažniausiai tai yra paprasti, dirginantys ir malonius pojūčius sukeliantys dalykai. Trumpuliams gėris yra skaniai ir daug pavalgyti, kūniški malonumai, atminties žaidimai kažkodėl vadinami “proto mūšiais“, kai kurie kultūriniai renginiai, tarkim koncertai ar filmai,  bet tik tokie, kurie neturi savyje moralinės dilemos, neverčia mąstyti, neišstumia iš komforto zonos. Savo komforto zoną trumpulis gina visu pajėgumu, pasitelkia visą savo gebėjimą manipuliuoti žodžiais, kad įrodytų, jog yra teisus. Literatūros kūrinys ar filmas, kuriame nagrinėjamos moralinės dilemos, kuriame herojus aukojasi ar bent jau šiaip stengiasi, trumpuliui nepatiks. Nebent jis koks superherojus turintis galių (trumpuliai tokie vaikiški:)).

Svarbu žinoti, kad trumpulis tiki, jog nuomonės sritis yra ne tik filmai ar meno kūriniai, bet ir realūs faktai. Jis nesugeba atskirti, kas yra tikra, o kas išgalvota, todėl bet kokį pasaulio reiškinį supranta kaip lingvistinį konstruktą, kurį panaikinti ar priversti gyvuoti gali kitu lingvistiniu konstruktu. Todėl trumpulis, kaip ikimokyklinukas maišo savo fantazijas su realybe. Pavyzdžiui, trumpulis gali supykti ant mokslininkų, kad jie įrodinėja, jog klimato atšilimas yra tikras realus dalykas. Logika, argumentais, faktais trumpuliui nieko neįrodysi, jis girdi tik tai, ką nori. Bet kokį faktą, kuris jam nepatinka, trumpulis išradingai apžais žodžiais, suniekins, išjuoks. Viena iš pamėgtų faktų ignoravimo strategijų — tikro fakto nuvertinimas pastatant jį šalia kažko, kas akivaizdžiai idiotiška. Klimato atšilimą jis gali pavadinti miesto legenda, sąmokslo teorija ir prilyginti tokiam absurdui, kaip acto garinimas. Kartais, tam kad išvengtų diskomforto, faktą jam užtenka pavadinti šūdu. Tuomet trumpulis džiaugsis ir tikės, kad tikrai klimato atšilimas neegzistuoja!

Trumpuliai, kaip jau sakiau, neturi valios, todėl bet koks fizinis diskomfortas jiems tiesiog nepakeliamas. Chuliganai jie tik netikroje, dažniausiai internetinėje erdvėje, realybėje jie malonūs žmonės, kurie su respektabilia draugija patys pirmieji kibtų į pienės kotą, jei tik tas būtų gražiai patiektas kur nors Burbulio vyninėje.

WISHTinter
Rimo Valeikio piešinys