Japoniška lietuviška dilgėlienė

DSCF0127DSCF0163

Nemėgstu gaminti pagal receptus, tiesiog neturiu kantrybės. Juos perkuriu ir perdarau taip, kad patiekalai būtų greičiau pagaminami, sveikesni ir , be abejo, veganiški. Kadangi tai, ką gaminu reikia dar ir suvalgyti, išmokau kažkokiu stebuklingu būdu juos padaryti dar ir visai skanius. Tiesa, kūrybiškas požiūris į receptus kartais pakiša koją, ypač dažnai visokios blogybės nutinka kepiniams, tačiau mano sriubos – T O B U L O S.

Japoniška lietuviška dilgėlienė gaminama beveik pagal makrobiotikos principus – šviežia, tai, kas yra po ranka, paprasta, madingai minimalistiška, estetiška ir labai mažai kalorijų.  Plonėjimo sriuba, kurią galima sriaubti kibirais. Itin tinka tinginiams, sveikuoliams, sportuojantiems ir metantiems svorį.

Beje dilgėlėse labai daug baltymų, magnio, cinko, geležies.

Reikės:
Miso, citrinos, kmynų, kalendros (kas mėgsta), šitaki grybų (tinka ir švieži, ir džiovinti) ir dilgėlių.

DSCF0159 DSCF0157 DSCF0151

Kiekiai – pagal skonį. Mano šeimyna mėgsta skystas sriubas, todėl imu didelį puodą ir kelis šaukštus miso.

Dilgėlių reikės pagal drąsą. Žinoma, jei turite pirštines, drąsos prireiks tik ragaujant. Kadangi jų nusipirkti dar nelabai kur yra, reikės prasimanyti patiems, bet tai nėra labai sudėtinga, dažniausiai bet kokiame miškelyje ar patvory galima rasti dilgėlyną. Aš skinu jas visai netoli namų, jaučiuosi lyg dvylikos juodvarniais lakstančių brolių sesė. Mano vyras pritaria, džiaugiasi, kad vis kažką nemokamai namo parnešu.

Į verdantį vandenį įmetu išmirkytus šitaki grybus (naudoju džiovintus, jei švieži, mirkyti nereikia), įberiu pusę šaukštelio kmynų. Po 10 min. suverčiu šaltu vandeniu nuplautas ir dilgėles, puode žirklėmis jas susmulkinu, paverdu 2-3 min. ant silpnos ugnies. Išjungiu ir sudedu miso, citrinos sultis, šviežius kalendros lapelius. Viskas. Mmmm…